->
Senovės Romoje pasmerktiems mirti nusikaltėliams leisdavo pamėginti laimę: traukti burtus. Tas, kuriam nusišypsodavo laimė, likdavo gyvas. Tačiau vienas teisėjas, nepasitikėdamas atsitiktinumu, metų pabaigoje vietoj burtų traukimo nuteistajam pasiūlydavo išspręsti tokį uždavinį: „Prie mano gimimo metų (žinoma, skaičiuojant pagal tą kalendorių, kurį naudojo romėnai — nuo Romos įkūrimo datos) pridėjus mano pragyventus metus, mano tėvo gimimo metus ir mano tėvo amžių, gauname tam tikrą skaičių. Aš tau pasakau šį skaičių, o tu turi įminti, prieš kiek metų mirė mano tėvas, [spėsi būsi laisvas”. Deja, nė vienas nuteistųjų, nenorėdavo išbandyti savo laimės. O jūs, ar galetumete nustatyti, kada mirė teisėjo tėvas?
Atsakymas: Tarkime, kad veiksmas vyko a metais pagal tuomet romėnų naudotą kalendorių. Jei teisėjo tėvas dar buvo gyvas, tai teisėjas turėjo pasakyti skaičių 2a. Jei tėvas miręs, tai teisėjas pasakė kažkokį kitą skaičių b, be to, b < 2 a . Samprotaudami taip pat, kaip ir spręsdami ankstesnį uždavinį, nustatome, kad teisėjo tėvas mirė prieš 2a—b metus.
Prie mano gimimo metų pridėjus mano pragyventus metus, => “šie metai”
mano tėvo gimimo metus ir mano tėvo amžių, => “metai kai mirė tėvas”
gauname tam tikrą skaičių => “šie metai” + “metai kai mirė tėvas”
“metai kai mirė tėvas” = “pasakytas skaičius” – “šie metai”